Ambassadeur – His Excellency
Khalil Chams-dine (رفيق)
Apie Alžyrą
Alžyras ((arab. الجزائر = al-Jazāʾir, pranc. Algérie) – didžiausia plotu Afrikos šalis ir dešimta pasaulyje. Jos vardas, žinant kad Al- tai artiklis, tariasi tiesiog kaip Džazyr. Nepriklausoma nuo Prancūzijos nuo 1962 m.
Alžyre glūdi 16-ti pagal dydį naftos (valst. įmonė Sonatrach) ir 9-ti pagal dydį gamtinių dujų ištekliai; kariuomenė yra viena didžiausių Afrikoj, su tikrai didžiausiu biudžetu. Turi 58 provincijas ir 1541 komuną (baladiją).
o čia lapė Fenekas (Vulpes Zerda) – Alžyro nacionalinis gyvūnas
Istorija: Alžyro teritorijoje žmonės gyvena nuo priešistorinių laikų. Yra išlikę nemažai urvų su senoviniais piešiniais (svarbiausias – Tasilio Adžere). Viduržemio jūros pakrantėje kūrėsi finikiečių kolonijos, tarp jų didžiausia – Kartagina. III a. pr. m. e.–II a. pr. m. e. Alžyre klestėjo berberųsukurta Numidijos valstybė. Ją 47 m. pr. m. e. užgrobė Romos valstybė ir pavertė savo kolonija.
V a. dabartinės šalies teritorijoje įsitvirtino vandalai, kurie naikino romėnų įkurtus miestus. VI a. bizantiečiai išvijo vandalus iš Šiaurės Afrikos. VII a. į Alžyrą ėmė skverbtis arabai, teritorija prijungta prie Arabų kalifato. Vykdyta islamizacija ir arabizacija. 1518 m. Ispanija užėmė Alžyro pakrantes. Krašto gyventojai sudarė sąjungą su turkais ir tapo Osmanų imperijos dalimi. 1711 m. kraštas pasiekė faktinę nepriklausomybę nuo Turkijos. 1830 m. prasidėjo Prancūzijos okupacija. Po ilgų kovų prancūzai įsitvirtino šalyje ir 1848 m. Alžyrą paskelbė savo protektoratu.
Antrojo pasaulinio karo metais Alžyre vyko kovos tarp nacių ir JAV bei Prancūzijos armijų. 1954 m. Liaudies Išsivadavimo Frontas pradėjo ginkluotą nepriklausomybės kovą. Iki 1962 m. truko Alžyro karas, pareikalavęs daugybės aukų. 1962 m. liepos 1 d. šalis paskelbia nepriklausomybę, prasidėjo masinė prancūzų emigracija. Po 1965 m. karinio perversmo į valdžią atėjo prosocialistinė Huari Bumedjeno vyriausybė.
